LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Il Gesù
Martyno Ambrazo nuotraukos
Architektūriniu požiūriu - tai viena svarbiausių Vakarų civilizacijos, ypač katalikiškosios jos dalies, bažnyčių. Ji laikoma pirmuoju barokiniu pastatu. Šis meno stilius gyvavo daugiau nei du šimtus metų nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos ir persmelkė visus Vakarų civilizacijos kampelius. Jokio kito stiliaus - nei romanikos, nei gotikos, nei renesanso ar klasicizmo - nebuvo tiek pastatyta. Vien Lietuvoje rasime šimtus barokinių bažnyčių, vienuolynų ir pasaulietinių pastatų.
Il Gesù bažnyčia pastatyta palyginus greitai - 1568-1584 m. laikotarpyje. Svarbiausias jos architektas buvo Džakomas da Vinjola (Giacomo da Vignola, 1507-1573), kilęs iš Emilijos-Romanijos. Būtent jis panaudojo lotyniškojo kryžiaus su kupolu planą, kuris tapo pavyzdžiu kitoms Europos barokinėms bažnyčioms. Fasadas buvo suprojektuotas kito architekto - Dž. Dela Portos, kilusio iš Lugano ežero pakrantėje esančio Porlecos miestelio. Jo formos tapo vienu iš svarbiausių barokinių bažnyčių skiriamųjų bruožų.
Antroji pasaulyje barokinė bažnyčia buvo pastatyta ne kur nors kitur Italijoje ar kitose turtingose šalyse, kaip Prancūzija ar Šv. Romos imperija, bet Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje - Nesvyžiuje. Tai buvo taip pat Jėzuitų šventovė, o jos fundatorius - Mykolas Radvila Našlaitėlis (1549-1616). Šis magnatas pasikvietė prie Romos Il Gesù bažnyčios dirbusį jėzuitą Dž. M. Bernardonį, kurio gimtinė buvo netoli nuo Dž. Dela Portos, ir įdarbino jį savo valdose dabartinėje vakarų Baltarusijoje. Pastatytoji Jėzuitų bažnyčia (1586-1593) turėjo Il Gesù bažnyčios išplanavimą ir labai panašų, netgi kiek modernesnį, fasadą.
Il Gesù bažnyčios Romoje ir Nesvyžiaus Jėzuitų bažnyčios fasadai. Nors pastarojoje atkartotos Romos bažnyčios formos, tačiau neapsieita be inovatyvių sprendimų: fasadas sukurtas grakštesnis, jame daugiau linijų ir jis ne toks “plokščias” kaip Romoje. Būtent ta kryptimi vystysis Europos barokas sekančiais dešimtmečiais. Martyno Ambrazo nuotraukos
Lotyniško kryžiaus planas. Il Gesù bažnyčioje buvo panaudotas labiausiai Europoje XVII-XVIII paplitęs barokinių bažnyčių planas. Nesvyžiuje jis buvo pakartotas, o po to šimtus metų (iki dabar) replikuojamas tūkstančiuose bažnyčių visoje Europoje. Jo esmė – lotyniškas kryžius, kurio centre (toje vietoje kur susikerta skersinės) užkeltas kupolas. Šonuose būna koplyčios, dažnai po tris kiekviename. Kupolo erdvė, esanti prieš altorių, turėjo kurti erdvės ir didybės nuotaiką, tai visuomet buvo ir lieka dvasine, menine ir religine prasme įspūdingiausia ir svarbiausia bažnyčios vieta. Augustės Kamuntavičiūtės piešinys.
Il Gesù koplyčia, skirta Vilniuje dirbusiam jėzuitui šventajam Andriui Bobolai (1591-1657). Nors jis buvo kilęs iš Lenkijos karalystės žemių, tačiau ilgai gyveno ir pamokslavo Vilniuje, Didžiojoje gatvėje priešais Rotušę esančioje Šv. Kazimiero bažnyčioje. Abi bažnyčias sieja šio šventojo palaikų dalys - Vilniuje yra relikvijorius su ranka ir pirštu, o Romoje - su ranka. Martyno Ambrazo nuotraukos
Il Gesù bažnyčioje palaidotas kardinolas Jurgis Radvila (1556-1600). Tai vienintelis Vilniaus vyskupas, tapęs kardinolu. Ant marmurinės jo kapo lentos, esančios dešinėje nuo pagrindinio altoriaus užrašyta, kad jis buvo Olykos ir Nesvyžiaus Kunigaikštis bei Krokuvos vyskupas. Lietuvos istorijai svarbu dar ir tai, jog šis žmogus, prieš tapdamas Krokuvos vyskupu, buvo Vilniaus vyskupu. Martyno Ambrazo nuotraukos