Nors daug laiko praleido studijuodamas ir dirbdamas Europoje, tačiau dažnai sugrįždavo į Vilnių. Prie jo namo Didžioji g. 25 yra prikalta memorialinė lenta, be to, jo vardu yra pavadinta viena Vilniaus senamiesčio gatvių. Nežiūrint akivaizdžių ryšių su Lietuva, enciklopedijose dažniausiai jis vadinamas rusu arba žydu, o kartais net „žydų kilmės rusu." Lenkai, tuo tarpu, žinynuose jį pateikia kaip savo tautietį. Dėl tokios painiavos, Lugane mažai kas žino apie M. Antokolskio vilnietišką kilmę.

​

1878 m. Paryžiuje vykusioje Pasaulinėje parodoje Antokolskis už „Mirštančio Sokrato" skulptūrą gavo aukso medalį. Vėliau jis padarė keletą jos kopijų, kurių vieną įsigijo iš Tičino kilusių Italijos pramonininkų Marainių šeima ir pastatė savo viloje di Massagno. Vienas iš giminės palikuonių 1917 m. padovanojo šią skulptūros kopiją Lugano miestui. Po ilgametės restauracijos, 2016 m. skulptūra atsirado Lugano miesto meno kūrinių saugykloje, o krantinėje buvo pastatyta jos kopija, kurią matome ir šiandien. Skulptūros originalas yra saugomas St. Peterburgo valstybiniame muziejuje.