Lugano ežero pakrantėse vaikystę praleido didžioji dalis LDK žemėse uždarbiavusių Tičino menininkų. Tai nedidelis ežeras, kažkuo panašus į fiordą, nes yra įspraustas tarp labai stačių ir aukštų kalnų. Jo krantuose įsikūrusios kelios dešimtys gyvenviečių, egzistavusių dar senovės Romos laikais. Beveik visose jose XVI-XVIII a. gyvendavo vos vienas ar tik keli šimtai žmonių. Net iš dešimties šių miestelių kilo skulptoriai, tapytojai ir architektai, dirbę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Menininkų gausa ypač išsiskiria Valsolda (Italijoje) ir Lugano miestas. Iš kitų gyvenviečių kilo po vieną, du ar net tris Lietuvoje dirbusius ir gyvenusius žmones. Ypač išsiskiria broliai Kostantė ir Džovanis Džakomas Tenkalos (Bisonė), broliai Domenikas, Džovanis ir Džakomas Kantoniai (Melanas), ir broliai Antonijus, Džakomas ir Pjetras Antonijus Grepiai (Kazlanas) - visi dirbę prie svarbiausių Lietuvos istorijai sakralinių ir pasaulietinių pastatų. Skulptorių ir architektų taip pat buvo iš Rovijaus, Bruzino Arsicijaus, Maljazo ir Melidės. Ežero pakraštyje esančiame Riva San Vitale miestelyje galima pamatyti architektūrines formas, primenančias Pažaislio bažnyčią.