top of page
Pietinė Šveicarija (Tičinas) – Mendrizijotas

MORBIJO INFERIORĖ

Morbio Inferiore

Žymiausių kada nors Lietuvoje dirbusių stiuko lipdytojų meistrystės ugdymo vieta

S. Maria dei Miracoli bazilika Morbijo Inferiorėje

Martyno Ambrazo nuotraukos

Mendrizijoto kraštas garsėjo stiuko lipdytojais. Manoma, kad vienas iš jų buvo Džovanis Marija Galis. Deja, nėra žinoma nei tikslūs jo gyvenimo metai nei tiksli kilmės vieta. Yra daug hipotezių, tačiau visos jos turi bendrą bruožą – susijusios su Lugano ežero pakrantėmis. Vieni sieja jį su skulptorių Galių gimine, kilusia iš Rovijaus. Pastarosios atstovai XVII a. dekoravo Moravijos ir Lenkijos bažnyčias bei rūmus. Kiti Čekijoje tuo pat metu dirbusius Galius kildina iš greta esančio Intelvio slėnio S. Fedelės (S. Fedele) miestelio. M. Karpowicz pastebi, jog Galių pavardė yra labai paplitusi Tičine, suskaičiuojamos net 9 skirtingos giminės. Svarbiausia iš jų nuo XVII a. pradžios gyveno Morbijo Inferiorės miestelyje ir apylinkėse. Dauguma jos vyriškos lyties atstovų buvo stiuko dekoratoriais, o Džovanio vardas tarp jų ypač paplitęs.

Apie Dž. M. Galį tiksliai žinoma tik tai, kad dirbo Romoje ir Milane. 1677-85 m. galbūt dalyvavo puošiant Varšuvos Karalių pilį. Apie 1677 m. iš Milano su Dž. P. Perčiu (Mudžas) atvyko į Vilnių ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco užsakymu jie abu kartu stiuko lipdiniais dekoravo Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią. Baigęs darbus 1684 m. lapkričio 08 d. išvyko atgal į Italiją. Kitaip nei Dž. P. Pertis į Lietuvą jis, galbūt, daugiau nebegrįžo tęsdamas keliaujančio menininko karjerą Europoje.

​

Morbijo Inferiorė - garsios stiuko dekoruotojų giminės Silva gimtinė. Būtent pastarieji XVII a. viduryje dekoravo S. Maria dei Miracoli bažnyčią (kairėje) - vieną žymiausių baroko statinių Tičine. Manoma, kad Vilniuje dirbę Dž. M. Galis ir ypač Dž. P. Pertis, galėjo jaunystėje prisidėti prie jos dekoravimo, jei mokėsi pas Silva giminės meistrus. Net jei Pertis nieko bendro neturėjo su Silva gimine ir šia bazilika, jos dekorą tikrai turėjo matyti, nes Morbijo Inferiorė yra ant vienintelio kelio einančio iš gimtojo Mudžo slėnio į platųjį pasaulį. M. Karpowicz pastebėjo, kad stiuko skulptūrų formos šioje Tičino šventovėje ir Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje turi daug panašumų.

bottom of page