Paraka, Domenikas Andrėja Ludovikas Karlas (1694 - po 1766)

​

Domenico Andrea Ludovico Carlo

Kastelo Valsolda (Valsolda)

​

Architektas ir statybų prižiūrėtojas. Panašiai kaip ir kiti XVII-XVIII a. Valsoldos jaunuoliai architektūros ir kitų su menu susijusių dalykų mokėsi Turine. 1713-1721 m. ten minimas kaip vienas iš tėvynainius vienijančios draugijos Compania di S. Anna aktyviausių narių, užėmusių aukštas pareigas.

Greičiausiai, jau 3-iame dešimtmetyje jis atsidūrė Lenkijoje-Lietuvoje. Ten buvo įsitvirtinę nemažai kraštiečių, o įtakingiausias jų – karaliaus architektas Džuzepė Džakomas Fontana. Šaltiniuose Domenikas paminimas kaip nuolat keliaujantis tarp Lenkijos-Lietuvos ir gimtosios Valsoldos, pernešantis žinias ir besirūpinantis gimtinėje paliktu tėvynainių, ypač giminaičio Paolo Fontanos, turtu ir kitais reikalais. Pagrindiniais žinomais jo užsakovais buvo Plateriai. Mokslinėje literatūroje sutariama ir šaltiniuose patvirtinama, kad jis prisidėjo prie šios giminės rūmų Kraslavoje statybų, prasidėjusių 1760 m. (panašu, kartu su kitais architektais ir menininkais).

​

Šaltiniuose šis architektas yra minimas Domeniko vardu. Jo sūnus Frančeskas Domenikas vartojo savo antrąjį vardą, kad nebūtų painiojamas su tėvu. Tokia praktika neretai pasitaiko tarp Lugano ežero pakrančių menininkų. Kartu su tėvu Latgalą atsikėlė dar vienas sūnus – Antonijus. Panašu, kad visi trys šeimos nariai – tėvas ir du sūnūs – kartu gyveno ir kūrė. Tačiau šiame dabartinės Latvijos rytiniame krašte įsitvirtino ir šeimą sukūrė tik Antonijus. Galbūt tai lėmė, kad dažniausiai Parakų palikimas Lenkijoje-Lietuvoje yra siejamas būtent su šiuo vardu. Be to, reikia pastebėti, kad dažnai istoriografijoje šie trys vardai yra painiojami. Tikslią objektų autorystę sudėtingą priskirti konkrečiam asmeniui dar ir todėl, kad Platerių aplinkoje būta ir kitų architektų, su kuriais Parakos vienaip ar kitaip galėjo bendradarbiauti, ypač J.T. Dideršteinu.