Spėjama, kad Lietuvoje galėjo dirbti dar vienas iš Rovijaus kilęs menininkas - Džovanis Batista Falkonis. Jis buvo pats žymiausias XVII a. pirmosios pusės Lenkijos-Lietuvos skulptorius ir stiuko dekoratorius, tokią šlovę pelnęs dėl ypač išvystyto ornamentų meno. Padarė tokią didelę įtaką, kad jo sukurtos dekoracijos buvo imituojamos net XVIII a. aštuntame dešimtmetyje. Lenkijoje pradėjo dirbti apie 1630 m., o paskutinį savo darbą Liubline datavo 1658 m. Be perstojo važinėdamas po šalį dirbo valdovui ir tokiems didikams kaip Liubomirskiai, Jerzy Osolinskis, Janas Zamoiskis ir Aleksandras Konecpolskis. Jo darbų yra Krokuvoje, Zamoščėje, Liubline ir kitose Lenkijos vietovėse. Palyginęs su jais, M. Karpowicz mano, kad Dž. B. Falkonis Vilniuje Šv. Mykolo bažnyčioje sukūrė marmurinį Jono Stanislovo Sapiegos antkapį (apie 1640 m.).

​

Gali būti, jog pačiam skulptoriui nereikėjo vykti į Lietuvą - galėjo jį pagaminti savo dirbtuvėse Lenkijoje, kur visą laiką gyveno. Antkapis sukurtas taip, jog durys iš bažnyčios į zakristiją tampą jo dalimi. Tai barokui būdinga aliuzija į perėjimą iš žemiškojo į dangiškąjį pasaulį. Daugiau panašių paminklų LDK teritorijoje neišliko. Toks sprendimas labai ankstyvas, turbūt pirmasis, bendrame vidurio-rytų Europos kontekste.