Slanimas - vienas didesnių vakarų Baltarusijos miestų, turintis apie 50.000 gyventojų. LDK laikais tai buvo svarbus politinis ir ekonominis centras. XVII a. čia ne kartą vyko LDK seimai. Pagal 1588 m. priimtą ir iki XIX a. galiojusį III Lietuvos Statutą buvo numatyta ne Vilniuje, bet šiame mieste rengti Lietuvos seimus.

​

XVIII a. pirmoje pusėje aptinkame du pirmuosius Lugano ežero pakrantės architektus šiame mieste. Spėjama, kad Paolas Fontana (Kastelo Valsolda) projektavo Jėzuitų Šv. Juozapo bažnyčią (pastatyta 1740-1769 m.). Ji buvo statoma pagal Romos S. Andrea al Quirinale pavyzdį. Kaip ir kiti šio architekto kūriniai bažnyčia buvo originalaus LDK žemėse ovalo plano. Maždaug tuo pat metu, apie 1748-1752 m., mieste esančių Sapiegų rūmų statybose dalyvavo kitas Fontana - Džuzepė Fontana (Mendrizijus), tolimas Paolo giminaitis.

​

Miestas išgyveno aukso laikus kai jo valdytoju tapo M. K. Oginskis (1730-1800). Šis didikas ėmėsi didelių statybų projektų: iškasė kanalą, sujungusį miestą su Dniepro upe, įsigijo keletą laivų ir ėmėsi vystyti prekybą su Gvijana. Nuo 1768 m. miesto centre statė milžiniškus prabangius rūmus su parku. Apie 1777 m. M. K. Oginskis įkūrė spaustuvę, steigė manufaktūras, kaupė didžiulę biblioteką. Buvo subūręs ir pastoviai išlaikė dvi operos grupes – lenkišką ir itališką. Kad jos galėtų tinkamai pasirodyti, pastatė barokinį teatrą, talpinusį apie 2000 žiūrovų. Slanime įkurtoje mokykloje buvo ugdomi muzikantai ir šokėjai. Mokyklos programa taip pat apėmė italų ir prancūzų kalbos mokymąsi, o gabiausi mokiniai buvo siunčiami tolimesnėms studijoms į Vakarų Europą.

 

M. K. Oginskiui nuo 1777 m. iki 1785 m. dirbo tapytojas, teatro dekoratorius ir architektas, garsiosios Breros akademijos Milane absolventas I. Marainas (Luganas). Jis vadintas "rūmų architektu" ir siejamas su M. K. Oginskio rūmų bei operos pastato projektavimu ir statybomis (1780-1781 m.).

​

Nei vienas iš Lugano ežero pakrančių architektų sukurtų pastatų mieste neišliko.