top of page
Roma tarp LDK ir Tičino

SS. AMBROGIO E CARLO AL CORSO

​
Romoje sukurtos tėvynainių formos perneštos į Vitebską ir Budslavą

SS. Ambrogio e Carlo al Corso

Martyno Ambrazo nuotraukos

Vienoje iš pagrindinių Romos gatvių, del Corso, esanti bazilika dedikuota Lombardijos krašto gyventojams. Tačiau tai ne vienintelis faktas, siejantis ją su Tičinu: pirmaisiais ir pagrindiniais bažnyčios architektais buvo tėvas su sūnumi Onorijus ir Martinas Longiai (Longhi), kilę iš Vidžu miestelio. Šis yra Varezės srityje, Italijoje, vos kelis kilometrus nuo sienos su Tičinu ir visuomet buvęs kultūriškai artimas šiam Šveicarijos kantonui. Iš miestelio kilo daug garsių menininkų, dirbusių visoje Europoje. Kupolą sukonstravo ir fasadą sukūrė kiti, ne ką mažiau garsūs, architektai - Pjetras da Kortona (Pietro da Cortona) ir Luidžas Omodėjus (Luigi Omodei). Pradėta statyti 1610 m., šventovė užbaigta tik XVII a. pabaigoje.

Romos SS. Amborgio e Carlo al Corso baziliką su LDK sieja Dž. Fontanos (Mendrizijus) asmuo. Šios Romos bažnyčios formas jis pernešė į Budslavą ir į Vitebską. Pirmuoju atveju buvo pasiskolintos kai kurios fasado projektavimo idėjos, o antruoju - svarbiausios išorės ir plano formos.

​

Vitebske Dž. Fontanai priskiriamos maždaug 7 bažnyčios ir keli prie jų buvę vienuolynų kompleksai. Pats didžiausias jo projektas Vitebske buvo Unitų katedra (1745-1785), pastatyta ant aukštumos ir matoma iš visų miesto taškų. Lietuvą nukariavus rusams, 1799 m. ji buvo pertvarkyta į provoslavų Marijos žengimo į dangų cerkvę, o vėliau nugriauta. Su statyba susijusiuose dokumentuose rašoma, kad ši katedra projektuota pagal Romos SS. Ambrogio e Carlo al Corso pavyzdį. Lombardijos nacijai skirtos bažnyčios formos, tos pačios tautos atstovo, atkartojamos Lietuvoje! Abi bažnyčios turėjo identišką išplanavimą. Nors jis būdingas Europos barokinėms bažnyčioms (lotyniškas kryžius su kupolu), tačiau šiuo atveju atitiko net detalės. Panaši buvo ir išorė, nors Vitebske bažnyčia statyta bent trečdaliu mažesnė ir labiau prašmatniu - rokoko stiliumi. Didžiausias skirtumas tik tas, kad Romos bažnyčia neturi nei vieno, o Vitebske esančioji turėjo du bokštus - būdingus LDK žemėms ir mažiau išplitusius Italijoje.

SS. Ambrogio e Carlo al Corso bazilikos kupolas yra antras pagal dydį Romoje (po Vatikano Šv. Petro bazilikos) ir dominuoja miesto panoramoje. Panašiai dominavo ir pagal jos pavyzdį Vitebske statyta Unitų katedra. Martyno Ambrazo ir Rūsčio Kamuntavičiaus nuotraukos

SS. Ambrogio e Carlo al Corso (kairėje) ir Budslavo Bernardinų (dešinėje) bažnyčių fasadai. Abiejuose akcentuojamos kolonos. Kadangi Budslavo fasadas yra vėlesnis, jis sukurtas ne baroko, bet gerokai dinamiškesniame ir prabangesniame rokoko stiliuje, būdingame XVIII a. Vilniaus barokui. Martyno Ambrazo nuotraukos

bottom of page