LIETUVA - TIČINAS
500 metų bendros istorijos: vietovės, žmonės ir menas
tarp Didžiosios kunigaikštystės ir Šveicarijos
Roma tarp LDK ir Tičino
ŠV. PETRO BAZILIKA
Svarbiausia ir didžiausia katalikiška šventovė – Vilniuje kūrusių architektų darbo vieta
Šv. Petro bazilika
Martyno Ambrazo nuotraukos
Svarbiausia ir pati didžiausia viso Katalikiškojo pasaulio šventovė - apie 15000 kvadratinių metrų ploto ir apie 200 m. ilgio. Labiausiai turistų lankoma bažnyčia visame pasaulyje. Pastatyta IV amžiuje, ji buvo daugybe kartų keičiama, kol XVI a. buvo nuspręsta ją perstatyti iš esmės. Nuo 1506 m. prie jos dirbo daug žymių architektų, tarp kurių garsiausias - Mikelandželas, statybų vadovu paskirtas 1546 m. Pagal jo nubraižytus projektus darbus tęsė Dž. B. Vinjola (Vignola) ir Dž. Dela Porta, abu žymiosios Il Gesù bažnyčios architektai. Pastarasis, kilęs nuo Lugano ežero pakrantės, kartu su kraštiečiu D. Fontana, užbaigė bazilikos kupolą - didžiausią Romoje.
XVII a. pradžioje Popiežius Paulius V (1605-1621) nusprendė pakeisti projektą iš renesansinio Mikelandželo į modernesnį ir labiau katalikybės dvasią atitinkantį barokinį. Šiems darbams jis pasisamdė žymų ankstyvojo baroko architektą tičinietį K. Maderną. Pastarasis kiek anksčiau, vadovaujant Dž. Dela Portos, bendradarbiavo statant Šv. Petro bazilikos kupolą. Tapęs statybų vadovu, K. Madernas pakeitė šventovės išplanavimą iš graikiško į lotynišką kryžių ir sukūrė fasadą. Tokia bazilika išliko iki mūsų dienų. Jam priklauso žymusis balkonas, iš kurio Popiežius kreipiasi į žmones.
Atlikdamas Šv. Petro bazilikos perstatymo darbus, K. Madernas glaudžiai bendradarbiavo su dešimtimis kitų menininkų ir architektų, tarp kurių žymiausias buvo jo dešinioji ranka M. Kastelis (Melidė). Kartu su pastaruoju 1610-1619 m. Romoje minimas ir jo sūnėnas K. Tenkala (Bisonė). Abu šie tičiniečiai laikomi pagrindiniais Šv. Kazimiero koplyčios Vilniuje kūrėjais. Galima drąsiai sakyti, kad Lietuvoje nei anksčiau nei vėliau nekūrė prie tokių svarbių Pasaulio architektūros istorijoje pastatų, kaip Šv. Petro bazilika, dirbę menininkai.
Galima pridurti dar vieną faktą. Šv. Petro bazilika ir Popiežiaus rezidencija yra sujungti koridoriumi su Tibro upės pakrantėje esančia S. Angelo pilimi, kurioje ne kartą per neramumus Katalikų bažnyčios galvai tekdavo slėptis. Šią pilį taip pat dekoravo tičiniečiai: 1617 m. K. Tenkala sukūrė tris marmurinius skydus su Popiežiaus herbu.
S. Angelo pilis. Matosi vienas iš K. Tenkalos sukurtų skydų.
R. Kamuntavičiaus nuotrauka
